Žaliasis puslapis

Jeigu užmerksime akis, kaip teršiama planeta, neišvengsime ekologinės katastrofos 
Žemė – gyvas organizmas
Žemė – gyva planeta 

Gyventi ekologiškai – tai ne vien valgyti ekologišką maistą, rūšiuoti šiukšles… Tai reiškia – tausoti mus supančią aplinką, gamtą ir protingai naudoti jos išteklius. Ekologija prasideda kiekvieno galvoje – nuo mąstymo ir požiūrio į mus supantį pasaulį.
Jei manote, kad neįmanoma šiame pasaulyje gyventi ekologiškai, kad esate tik mažas sraigtelis ir ne jūsų valioje ką nors pakeisti, klystate. Jei kiekvienas „išsišluotume“ savo kiemą, kasdien išrūšiuotume šiukšles, mažiau visko vartotume, paliktume švarią aplinką po iškylos gamtoje, pasaulis pastebimai taptų gražesnis. Ir gamta taip smarkiai nepyktų. Nuo to ir prasideda ekologiškas požiūris. Ir tam nereikia didelių pastangų ar papildomų išlaidų. Juk net maži dalykai gali padaryti stebuklus…
Prisijungti prie tų stebuklų atsiradimo kviečia ir dvasinio ugdymo bei sveikatingumo centras „Udumbara“. Galite prisidėti prie pakrančių valymo ir dėkingumo Žemei bei vandeniui akcijos „Laimingas vanduo“, kuri vyksta visą vasarą (daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.laimingasvanduo.lt/ arba www.udumbara.lt.).
Anot vienos iš organizatorių astrologės Daivos Kristinos Markauskienės, ši akcija turi gilesnę, metafizinę prasmę – moko suvokti ir išreikšti savo meilę ir dėkingumą vandeniui, žemei, nes jie yra gyvas organizmas. Laimė, apie tai prabilo ir mokslininkai.
Jei prisidėsite ir jūs, kad ir individualiai, Lietuvoje tikrai sumažės sąvartynais virtusių ežerų ir upių pakrančių. Ir gamta atsikvėps lengviau. Susigrąžinkime nuo seno lietuviams būdingą pagarbą bei meilę gamtai – vandeniui ir žemei. Atkurkime tą artimą ryšį ir žinojimą, kuris kadaise buvo savaime suprantamas, jog žemė yra gyva ir vanduo gyvas. Dar daugiau – jis mūsų gyvybės pagrindas.

Verta susimąstyti…
Vis daugiau tyrėjų pastebi, kad mūsų mintys, jausmai ir žodžiai daro poveikį vandeniui ir visai mūsų planetai. Pasirodo, gyva ne tik tai, kas juda (gyvūnai, žmonės), gyva ir mūsų Žemė.
Štai garsus britų mokslininkas, biologijos, chemijos ir medicinos specialistas, Marso tyrinėtojas profesorius DŽ. Lavlokas teigia, kad Žemė yra gyvas organizmas – kvėpuojantis, reguliuojantis savo magnetinį lauką, temperatūrą, atmosferą. Ji sukuria naujus cheminius elementus pagal savo poreikį. Taigi planetos gyvų būtybių evoliucija neatskiriama nuo planetos evoliucijos.
Žemės atmosfera nestabili – joje nuolat vyksta cheminės reakcijos, bet jos sudėtis per šimtus tūkstančių metų iš esmės nepasikeitė. Nepasikeitė per tą laiką ir Žemės paviršiaus temperatūra. Nors Saulės aktyvumas nuo gyvybės atsiradimo Žemėje padidėjo ketvirtadaliu, temperatūra joje nekito. Anot šio mokslininko, tai reiškia tik viena: kad Žemė yra gyva, save reguliuojanti sistema, kontroliuojanti savo atmosferą, ozono sluoksnio dydį, druskų lygį vandenynuose, palaikydama visa tai tam tikrame lygyje. Deguonies pakanka, nors žmonių, kvėpuojančių deguonim, padaugėjo milijonus kartų. Taigi mokslininkas daro išvadą, kad Žemė – gyvas organizmas su savo kraujotakos, virškinimo ir šalinimo sistema.
Žemė, kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, siekia išgyventi. Todėl ji atsikrato to, kas kelia grėsmę jos išlikimui. Tai patvirtina statistika: per pastaruosius šimtą metų gamtinių katastrofų padaugėjo tris kartus. Tai ne mokslinė fantastika, o UNESCO duomenys. Dž.Lavlokas pranašauja, kad po šimto metų Žemėje liks tik milijardas gyventojų (kas septintas žmogus). Žemė save mėgina išsaugoti, tačiau klausimas, ar išliks joje esančios visos gyvybės formos?! Gal norėdama atsikratyti to, kas jai kenkia, Žemė sukurs nepalankias sąlygas gyventi šioje planetoje. Jau nekalbant apie tai, kiek mes patys sau pakenksime. Greitai neturėsime kuo kvėpuoti, neliks švaraus oro, nes baigiame iškirsti ir išparduoti miškus, kurie yra mūsų pasaulio plaučiai. Mūsų planetoje kasmet išnyksta apie trylika milijonų hektarų miškų! Neliks švaraus vandens, švaraus oro… Kadangi augmenija nebespėja išgryninti ir išvalyti oro nuo teršalų, dėl anglies dvideginio pertekliaus susimaišė pasaulio orai, kyla stichinių nelaimių, sninga ten, kur niekada nebūdavo sniego, kyla sausrų lietinguose regionuose, nyksta biologinė įvairovė. Viena nykstanti rūšis sukelia grandininę reakciją – ima nykti kitos.

Vanduo – gyvybės šaltinis
Rusų geografijos mokslų daktaras A. Armandas pritaria profesorius DŽ. Lavloko nuomonei. Remdamasis daugelio metų tyrinėjimų rezultatais, jis taip pat teigia, kad Žemė evoliucionuoja didesnės įvairovės ir tvarkos link, ji turi savo sąmonę ir tikslą kaip ir kiekvienas gyvas organizmas. Vertėtų susimąstyti kiekvienam ir keisti požiūrį bei santykį į gamtą. Bendraudami mintimis ir tausodami  gamtą galime sušvelninti jos  neigiamas reakcijas. Anot mokslininkų, ypač didelę reikšmę toje evoliucijoje turi ir vanduo, kuris dengia daugiau kaip 70 proc. Žemės rutulio paviršiaus. Jo procentas žemėje yra toks pat kaip ir žmogaus organizme – tai stebėtinas sutapimas. O gal ir dėsningumas?..
Nors vandens ištekliai yra milžiniški, gėlas vanduo tesudaro 3 procentus. Gėrimui tinkantis vanduo tesudaro 0,3 proc. visų Žemės vandens išteklių. Kas šeštas planetos žmogus neturi švaraus, tinkamo gerti vandens. 80 proc. ligų besivystančiose šalyse kyla dėl užteršto vandens vartojimo. Dėl ligų, kurių priežastis yra nešvarus geriamasis vanduo, kasdien miršta 6000 vaikų iki penkerių metų amžiaus.  Mokslininkai skaičiavimais, 2050 m. pusei Žemės gyventojų tinkamas gerti gėlas vanduo gali tapti didele prabanga.  Vis daugiau vandens suvartojama dėl augančio Žemės gyventojų skaičiaus, ekonomikos plėtros, klimato pokyčių. Net 70 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje laistymui. Nesuvokdami vandens svarbos, daug vandens paleidžiame vėjais ir užteršiame nesusimąstydami apie pasekmes: neužsukame čiaupo valydamiesi dantis, viešbučiuose kasdien keičiami ir skalbiami rankšluosčiai, laistomi stadionai ir golfo laukai (pavyzdžiui, Ispanijoje vidutiniam golfo aikštynui kasmet sunaudojama tiek vandens, kiek jo patenkintų 12 tūkstančių žmonių poreikį). Visa tai  – statistika, tačiau jei ir ji  neprivers susimąstyti, netrukus gali būti per vėlu tai padaryti.

Vanduo turi atmintį
Vis daugiau mokslininkų, tyrinėjančių gamtos reiškinius, pastebi, kad mintys, jausmai ir žodžiai daro tam poveikį. Ypač įspūdingai į tai atliepia vanduo. Daugelį metų japonų mokslininkas Masaru Emoto tyrinėjo, kaip įvairios mintys, emocijos, ketinimai veikia vandenį. Pasirodo, jis turi atmintį. Jam kilo idėja nufotografuoti ledo ir sniego kristalus, t. y. sušalusį vandenį, ir iš kristalų formos spręsti apie poveikį vandeniui. Savo darbais jis įrodė, kad, veikiant vandenį geromis emocijomis, mintimis, susidarydavo gražūs, taisyklingų formų kristalai, o blogomis – neturintys jokios struktūros dariniai. Deformacija arba visiškas vandens kristalo struktūros suirimas – tai užteršto vandens įrodymas, o susiformavusio kristalo grožis rodo vandens švarą, jo gydantį poveikį.
Anot tyrėjo, cheminė vandens sudėtis nesikeičia, tačiau informacija energiniame lygmenyje apie tą veikliąją medžiagą, skleidžiamą energinę informaciją išlieka. Pavyzdžiui, skambant klasikų kūriniams, susiformuoja taisyklingos formos, kerinčio grožio vandens kristalai. Kadangi žmogaus organizme yra apie 70 proc. vandens, tai akivaizdu, kad geras žodis, gera mintis (o ypač palaiminimas) turi tiesioginį poveikį fiziniam kūnui ir drauge savijautai bei mintims. M. Emoto teigimu, meilės ir dėkingumo jausmai bei taurūs garsai bei mintys padeda susiformuoti gražiausių formų kristalams. Vanduo ir jo kristalai įrodo, kad kai mūsų gyvenimas grindžiamas meile ir dėkingumu, mumyse ir aplinkoje gimsta gražiausi pavidalai ir struktūros, vyksta nuostabūs pokyčiai ir gijimas.
Japonų mokslininkas Masaru Emoto moksliškai įrodė, kad vandens molekulės geba „sugerti“ visą informaciją, skleidžiamą ne tik garsų, bet ir minčių, kurios taip pat yra energija. Taigi senolių gydymas užkalbėtu vandeniu ne iš piršto laužtas?! Energiniame lygmenyje mes kas akimirką perduodame informaciją, kurią „sugeria“ vanduo, žemė, kosmosas. Jei skleistume teigiamą energiją, atrastume ryšį su mus supančiu pasauliu, jis pastebimai pasikeistų.
Anot D. K. Markauskienės, jei mes išmoksime susitaikyti su mus supančia aplinka, ypač vandeniu, apvalyti jį, tai išmoksime susitaikyti ir su gyvybe, ir su žeme.
„Laimingo vandens“ akcijos iniciatorė Nijolė Gabija Wolmer  teigia: „Akcijos esmė labai paprasta: atvykus į gamtą pirmiausia reikia surinkti šiukšles, drauge  išreikšti dėkingumą Žemei, vandeniui. Galima tai daryti  bendra, daugeliui suprantama ir priimtina formule:

Žeme, atsiprašau Tavęs.
Žeme, prašau man atleisti.
Žeme, dėkoju Tau.
Žeme, aš myliu Tave.

Vanduo, atsiprašau Tavęs.
Vanduo, prašau man atleisti.
Vanduo, dėkoju tau.
Vanduo, myliu Tave.

Tai galima daryti įvairiai – svarbiausia įsiklausyti į savo širdį, visų pirma joje atkuriant ryšį su vandeniu ir mūsų Žeme, kaip gyva būtybe. Mums būtina atkurti pusiausvyrą taip pat ir tarp proto bei jausmų, pajautų: greta  vakariečiams taip būdingos proto analizės bei pragmatiškumo  leisti sau justi betarpišką ryšį gamta, stichijomis kaip su gyvomis, atliepiančiomis.  Tai labai stipriai keičia ir mūsų, ir, viliuosi,  Žemės gyvenimą, ateitį, būtį.“

Sunku tuo patikėti? Pradėkite keistis ir  netrukus pajusite stebuklingą poveikį.

Kviečiame visus, kuriems tai rūpi, į bendras „Laimingo vandens“ akcijas ne tik prie Baltijos jūros, bet visoje Lietuvoje, prie vandens pakrančių, kitose šalyse, drauge išreikšti dėkingumą, atsiprašymą ir meilę Vandeniui, Žemei, mūsų planetai.

Laimingo vandens komanda!

Ji_logo Žurnalas „Ji“