Vandens savybių įtaka gyvajam pasauliui

Okeaninis vanduo laikomas gana palankia aplinka gyvybinei veiklai. Tai lemia specifinės vandens fizinės ir cheminės savybės. Fizinėms savybėms priklauso šviesos pralaidumas, temperatūra, dinamiškumas, tankis ir kt., cheminėms – mineralizacijos laipsnis, biogenų kiekis, pH bei kt.

Kadangi vanduo geras tirpiklis, jame visada gausu elementų bei junginių, būtinų augalų mitybai. Šias medžiagas augalai gali pasisavinti iš aplinkos, todėl nebūtina šaknų sistema. Pagrindiniai gyvybinei veiklai būtini biogeniniai junginiai yra nitratai ir fosfatai. Nors bendras jų kiekis jūrų vandenyje nemažas, bet koncentracija labai nedidelė ir augalo ląstelę supantys biogenai greitai sunaudojami. Norėdamas turėti palankias mitybos sąlygas, organizmas priverstas nuolat keisti savo buvimo vietą vandenyje. Vieni organizmai dujų apykaitos dėka periodiškai grimzta gilyn arba kyla į paviršių, kiti savo vietą keičia žiuželiais. Šie mažieji Pasaulinio vandenyno augalai taip prisitaikė prie aplinkos, kad galėtų duoti maksimalų prieaugį.

Deguonies, anglies dvideginio ir kitų ištirpusių dujų kiekis vandenyje priklauso nuo temperatūros ir kartu reguliuoja kalkinių medžiagų tirpimą. Vien dėl to koralai gali gyventi tik vandenyje, kurio temperatūra ne žemesnė kaip 18 – 20°C. Žinoma, yra daug organizmų, prisitaikiusių gyventi net ledo luituose. Todėl temperatūriniai vandens ypatumai lemia tam tikrų gamtinių zonų formavimąsi skirtingose geografinėse platumose ir atskiria Pietų ir Šiaurės pusrutulių gamtos kompleksus. Iš Pietų pusrutulio į šiaurę negali prasiskverbti pingvinai, o į Antarktidą – baltosios meškos. Nuo vandens temperatūros gerokai priklauso net toks gamtos komplekso komponentas kaip dugno nuosėdos. Pvz., diatominiai dumblai susikaupia tik šaltuose vandenyse, kur gyvena atitinkami dumbliai, o dumbliai sargasai tarpsta tik Sargasų jūroje, kurios temperatūra svyruoja tarp 22 – 23°C. Be to, visi tropinių vandenų gyvieji organizmai išsiskiria labai didele rūšių įvairove, o vidutinių platumų – dideliu bioproduktyvumu. Vandens temperatūros įtaką bentosiniams dumbliams puikiai parodo jų rūšių skaičius, aptiktas skirtingose akvatorijose. Karos jūroje – 55 rūšys rudųjų, raudonųjų arba žaliųjų dumblių, prieantarktiniuose vandenyse – 63, Barenco jūroje – 172, Viduržemio – 423, Indonezijos vandenyse – 960 rūšių. Panašų dėsningumą pamatysime palyginę beveik visas organizmų grupes. Štai žuvų rūšių gerokai daugiau šiltuose vandenyse. Nuo temperatūros priklauso jų bandos dydis. Jau įrodyta, kad daugumos rūšių žuvų nerštas daug gausesnis po šiltos žiemos. Tokiomis sąlygomis paprastai formuojasi gausesnė žuvų banda.

Vanduo, palyginti su oru, šimtus kartų tankesnis, todėl augalai ir gyvūnai čia gali gyventi „pakibę“. Ši vandens ypatybė Pasaulinio vandenyno gyventojams teikia nemažai pranašumų. Kad sausumos gyvūnas galėtų judėti, jam būtinos tvirtos galūnės ir raumenys, kurie išlaikytų kūno svorį. Štai didžiausias sausumos gyvūnas (dramblys) turi net 30 kartų mažesnę masę už stambiausią vandens gyventoją – mėlynąjį banginį. Dėl didelio aplinkos tankio jūrų gyvūnai sunaudoja daug mažiau energijos įveikti traukos jėgą nei sausumos gyvūnai, bet vandens gyvūnams reikia gerokai daugiau energijos norint nugalėti vandens pasipriešinimą judant.

Tarp vandens cheminių savybių itin svarbią reikšmę gyvajam pasauliui turi druskingumas bei vandenilio jonų aktyvumas (pH). Druskingumas reguliuoja gyvųjų organizmų vidaus organų osmosinį slėgį, nulemiantį įvairių druskų bei ištirpusių dujų skverbimosi pro vidaus organų sieneles kryptį ir greitį. Savo ruožtu tai lemia gyvybiniams procesams reikalingų medžiagų kiekį organizme. Jūrų organizmai negali egzistuoti ten, kur druskingumas mažesnis nei 5 – 8 ‰ . Tai labai gerai matyti lyginant raudonųjų ir rudųjų bentosinių dumblių rūšių skaičių. Viduržemio jūroje, kur druskingumas 37-39 ‰ , šių dumblių yra per 300 rūšių, Juodojoje jūroje (17-18 ‰ ) – 129 rūšys. Nedaug rudųjų dumblių ir Baltijos jūroje.

Vandenilio jonų aktyvumas (pH) garantuoja organizmų gyvybingumą, maitinimosi intensyvumą, maisto pasisavinimo trukmę ir kt . Pasauliniame vandenyne gyvybė tarpsta tik ten, kur vandens pH reikšmė svyruoja nuo 5 iki 10.

Šaltinis: http://www.asu.lt/nm/l-projektas/hidro/11.htm

Comments are closed.